Apie lietuvių burnos higienos ir priežiūros ypatumus


Gera burnos higiena

Gera burnos higiena

Įvairios su sveikata ir burnos higiena susijusios apklausos rodo tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, beveik kas antras kaunietis mano, kad savo burnos ertmės priežiūrai turėtų ir galėtų skirti daugiau dėmesio nei skiria. Savo dantimis ir burnos higiena tinkamai rūpinasi 26 procentai vyrų ir atitinkamai 40 proc. dailiosios lyties atstovių. Svarbesnė burnos higiena Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kitose miesto vietovėse gyvenantiesiems: burnos higienai didžiuosiuose miestuose žmonės skiria daugiau dėmesio. Tikriausiai tai natūralu, nes miesto gyventojams ir lengviau nuvykti, patekti pas odontologus, ir lengviau pasirinkti burnos priežiūros priemones, jie yra geriau informuoti, turi daugiau laiko domėtis visais niuansais.

Taip pat tyrime atskleista, kad kriterijai renkantis dantų pastą tarp vyrų ir moterų yra gerokai skirtingi – vienų savybių dantų pastos sudėtyje ieško moterys, kitų – vyrai. Moterys dažniau perka tą dantų pastą, kuriai tuo metu taikoma akcija, t. y. pastą galima nusipirkti pigiau. Moterų dėmesį labiau patraukė ir tos dantų pastos, kurios yra gausiau reklamuojamos kaip padedančios palaikyti optimalią burnos higieną. Daugeliui pasirodys natūralu, kad perkamas labiau žinomo prekės ženklo gaminys. Tuo tarpu vyrai atliktoje apklausoje nurodė, kad nieko nenutuokia apie dantų pastas ir apskritai – kad dantų pastos pirkimas šeimoje yra ne jų reikalas (tenka pasitikėti kitų šeimos narių parinktomis burnos priežiūros priemonėmis).

Mūsų šalies gyventojai į dantų pastą žvelgia kaip į tam tikrą vaistinį produktą, o ne į kaip paprastą priemonę, tam tikra prasme prilystančią muilui. Tai rodo, kad burnos higiena Kaune ar bet kurioje kitoje vietovėje laikoma labiau sveikatos nei grožio procedūra. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad dantų pasta turėtų būti ištirta ir jos saugumas patvirtintas klinikiniais tyrimais. Žmonės pirmenybę teiktų ekologiškai, natūraliai, žinomo prekinio ženklo ir lietuviškai dantų pastai.

Beje, prieš apsilankymą odontologo kabinete tiek vyrus, tiek ir moteris užvaldo skirtingos emocijos. Taip pat skiriasi ir situacijos, kai vyrai arba moterys labiausiai nori stverti dantų šepetėlį ir juo valytis dantis. Taigi labiausiai respondentams kyla noras imti šepetėlį, įspausti ant jo dantų pastos ir valyti dantis tada, kai jie užvalgo maisto su svogūnais arba česnakais. Dailiosios lyties atstovės dažniau, kaip rodo apklausa, į rankas dantų šepetėlį norėtų paimti ir suvalgiusios saldumynų ar išgėrusios puodelį kavos. Tuo tarpu vyrai mieliau dantų šepetėlio imtųsi po bokalo alaus.

Apsilankymai pas odontologus labiau kelia baimę vyrams nei moterims

Įdomūs rezultatai matyti apklausoje ties klausimais, susijusiais su apsilankymu pas odontologą. Taigi lankytis pas odontologus labiau bijo vyrai negu moterys. Su nerimu vizito laukia per 64 proc. vyrų ir dėl vizito nerimauja maždaug 51 proc. moterų. Visiškai nebijantys eiti pas odontologus teigė daugiau nei 30 proc. vyrų ir beveik pusė apklaustų moterų. Tai rodo, kad burnos higiena ir apsilankymas pas odontologą kaip mažesnis iššūkis pasirodė moterims, o ne vyrams.

Lietuviai yra gana kategoriški ir laikosi svarbiausių burnos higienos principų. Paklausti, kieno dantų šepetėliu naudotųsi, jei neturėtų savo, daugelis apklaustųjų atsakė, kad verčiau dantų nesivalytų iš viso. Tačiau jei valytis dantis būtų labai svarbu ir būtina, jie „iš bėdos“ riktųsi savo antrosios pusės dantų šepetėlį. Štai tokie pagrindiniai lietuvių įpročiai, susiję su dantų priežiūra ir Kauno gyventojų burnos higiena. Tikriausiai šie duomenys nė vieno labai ir nenustebino – visi esame panašūs.