Kaip ir į bet kurią kitą problemą, taip ir į dantų praradimą galime reaguoti keliais būdais: nekreipti į tai dėmesio ir palikti kiaurymes burnoje; pakeisti prarastus dantis protezais, maunamais ant kitų dantų arba dantų tiltelio; pasinaudoti dantų implantavimo procedūra ir protezus tvirtinti ant dantų implantų. Kodėl vis daugiau pacientų renkasi trečiąjį variantą?
Gali būti, kad nekreipiant dėmesio į faktą, jog netekome danties ar kelių, kurį laiką nieko neatsitiks, tik jausime, kaip liežuvis nemaloniai ieško prarasto danties, nuolat lįsdamas į jo paliktą kiaurymę. Tačiau gali būti ir taip, kad po kurio laiko susidirsime su nemaloniomis pasekmėmis: ne tik blogu burnos kvapu, bet ir infekcija ar užkrėtimu, aplink kiaurymę esančių dantų pasislinkimu. Dėl šios priežasties pirmojo parasto danties problemos sprendimo būdo esame linkę vengti.
Antrasis būdas – dantų protezavimas – užkerta kelią burnos susirgimams, tačiau tiek išimami, tiek nuolatiniai dantų protezai sukelia pacientams nepatogumų, jiems išlaikyti vietoje reikia protezų klijų, o priežiūrai – specialių dezinfekcinių skysčių. Visgi šis būdas yra pigesnis ir atima mažiau laiko.
Tuo tarpu dantų implantai išsprendžia visas problemas, kurias sukelia prarastas dantis. Ant dirbtinių dantų šaknų – implantų – užmaunami dantų vainikėliai (protezai), kurie savo išvaizda visiškai nesiskiria nuo natūralių dantų. Dantų implantai gaminami iš patvarių medžiagų (pavyzdžiui, titano), kurios laiko dantis vietoje ir neleidžia judėti ant implantų maunamiems protezams. Pasirinkę dantų implantus, pacientai gali pamiršti specialias protezų valymo priemones ir protezų klijus – implantus prižiūrėti reikia taip, kaip natūralius dantis: tam pakanka dantų pastos, šepetėlio ir dantų siūlo.
Netekus vieno ar daugiau dantų, implantai grąžina pacientui pasitikėjimą savimi. Dantų implantai pašalina diskomforto, jaučiamo kramtant, jausmą, kuris atsiranda praradus dantį. Jie užtikrina, kad tiek jūsų aplinkiniai dantys, tiek žandikaulio struktūra liks nepakitę ir neišsikreips.
Taikant įprastą protezavimą, aplinkiniai dantys gali būti pažeisti. Dantis tenka šlifuoti, nes dažniausiai būtent ant jų tvirtinami dantų protezai (alternatyva – dantų tiltelis). Implantavimas išsprendžia šią problemą, nes dantų implantai leidžia „palikti aplinkinius dantis ramybėje“. Ant implantų pritvirtinti protezai leidžia kramtyti net patį kiečiausią maistą, todėl pacientui nereikia vengti tam tikrų maisto produktų ir nuolat galvoti, ką jam galima valgyti, o ko – ne.
Dantų implantai tinka beveik visiems. Vis dėlto daliai pacientų implantai neprigyja, organizmas juos atmeta. Taip dažniausiai nutinka pasirinkus nepakankamos kokybės implantus, nes kokybiškiausių implantų (pavyzdžiui, „Straumann“) prigijimo laipsnis siekia net šimtą procentų. Implantavimo procedūra nerekomenduojama pacientams, dar nesulaukusiems pilnametystės, nes jų žandikaulio, į kurį įsukami implantai, struktūra dar gali kisti augimo metu. Ūminėmis ligomis sergantiems pacientams ir kūdikio besilaukiančioms moterims dantų implantavimas nėra taikomas.