Turistinio žygio gamtoje metu pajutau diskomfortą prie danties
Tai nutiko praėjusį pavasarį, kai su draugais leidomės į kelių dienų žygį po vieną iš Lietuvos regioninių parkų. Oras buvo puikus, nuotaika – dar geresnė, tačiau trečiąją žygio dieną pastebėjau, kad vienas apatinis krūminis dantis tapo jautrus. Iš pradžių tai atrodė kaip nereikšmingas diskomfortas – švelnus skausmas spaudžiant dantį ar kramtant kietesnį maistą. Nurašiau tai nuovargiui, temperatūrų svyravimams, miego stokai ar netinkamai sukramtytam kąsniui. Kadangi artimiausia gyvenvietė buvo už keliasdešimt kilometrų, o žygis dar nesibaigė, nusprendžiau tiesiog stebėti situaciją ir kentėti, jei skausmas nepablogės. Vis dėlto, jau vakare, įsirengus stovyklavietę ir bandant mėgautis vakariene, skausmas tapo gerokai aštresnis. Prisiliesti prie danties nebebuvo įmanoma, o skruostas šalia danties šiek tiek patino. Neturėdamas jokios galimybės kreiptis į gydytoją ar gauti profesionalios pagalbos, nusprendžiau situaciją spręsti savarankiškai.
Iškilo balkšvos spalvos guzelis – pūlinukas
Kitą rytą burnoje pajutau keistą spaudimą – tarsi po dantenomis būtų atsiradęs svetimkūnis. Apžiūrėjęs veidrodėlyje pastebėjau balkšvos spalvos guzelį dantenų srityje virš pažeisto danties. Tai buvo tipiškas pūlinuko požymis – dantenų abscesas, kuris formuojasi, kai bakterijos iš infekuoto danties šaknų kanalų ar dantenų kišenių prasiskverbia į aplinkinius audinius.
Danties pūlinys dažniausiai yra organizmo atsakas į bakterinę infekciją – kūnas bando ją apriboti ir suformuoja pūlių sankaupą. To pasekmė – vietinė edema, spaudimas, stiprus skausmas ir kartais net temperatūros pakilimas ar bendras silpnumas. Tą rytą aš pajutau visus šiuos simptomus: skausmas tapo pulsuojantis, man darėsi sunku kramtyti, kalbėti, o skruostas pastebimai patino.
Turėjau su savimi tik paprastų vaistų nuo skausmo – ibuprofeno, kuris laikinai padėdavo sumažinti uždegimą, tačiau jo poveikis buvo laikinas. Prie guzelio nedrįsau liestis – nors ir kilo mintis jį pradurti ar išspausti, supratau, kad tai galėtų tik pabloginti situaciją.
Danties pūlinio gydymą pradėjau tik grįžus į namus
Pasibaigus žygiui ir grįžus į namus, pirmiausia padariau tai, ką padaro daugelis – paieškojau informacijos internete. Skaičiau apie liaudiškus metodus, antibiotikus, skalavimus druskingu vandeniu, sodos tirpalus ir net propolio naudojimą. Internete netrūko pasakojimų, kaip žmonės sėkmingai gydėsi pūlinius patys, nenaudodami jokių vaistų ar gydytojų pagalbos. Nusprendžiau išmėginti saugius, bet laikinus sprendimus: pradėjau skalauti burną šiltu vandeniu su druska ir soda kas kelias valandas. Taip pat kelias dienas iš eilės vartojau priešuždegiminius vaistus – ibuprofeną, vėliau pereidamas prie paracetamolio. Siekdamas stiprinti imunitetą, vartojau vitaminą C ir žolelių arbatas.
Tuo metu guzelis dantenose kartais sumažėdavo, netgi atrodė, kad pūlinys pratrūko savaime – burnoje pajutau nemalonų skonį, kuris greičiausiai ir buvo pūliai. Po to keletą valandų skausmas atlėgo, o skruostas šiek tiek sumažėjo. Šis pagerėjimas man suteikė klaidingą viltį, kad infekcija išsisprendžia savaime. Tačiau po poros dienų simptomai grįžo su dar didesne jėga – skausmas tapo nepakenčiamas, negalėjau nei valgyti, nei miegoti. Veidas buvo patinęs, net pakilo temperatūra. Supratau, kad namų gydymo metodai tik užmaskavo problemą, bet jos neišsprendė.
Danties pūlinio gydymas namuose buvo nesėkmingas
Namų sąlygomis galima palengvinti simptomus, bet ne išgydyti pačią problemos priežastį – infekuotą danties šaknį ar gilų dantenų uždegimą. Mano atveju pūlinys tik laikinai atslūgo, bet infekcija toliau plito. Galiausiai net kalbėti tapo sudėtinga – patinimas siekė apatinį žandikaulį, ausį ir kaklą. Gydymasis be specialisto priežiūros ne tik nebuvo veiksmingas, bet ir pavojingas. Pūlinys – tai tiksinti bomba: jei infekcija išplinta į aplinkinius audinius ar net į kraujotaką, gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė – sepsis. Tai supratęs, nedelsdamas susisiekiau su odontologijos klinika ir užsirašiau skubiam vizitui.
Danties pūlinio gydymą atliko odontologas
Klinikoje buvau priimtas tą pačią dieną. Gydytojas, vos pažvelgęs į mano būklę, iš karto konstatavo – būtina skubi intervencija. Po rentgeno nuotraukos paaiškėjo, kad danties šaknyje – gilus uždegimas, o pūlinys jau plinta į aplinkinius audinius. Pirmiausia buvo atlikta vietinė nejautra, po kurios gydytojas pradūrė pūlinį ir pašalino susikaupusius pūlius. Tai iš karto suteikė palengvėjimą – spaudimo jausmas sumažėjo, skausmas atslūgo. Tuomet buvo atliktas laikinas danties kanalų valymas ir pradėtas gydymas antibiotikais – šįkart jau paskirtais tikslingai, atsižvelgiant į infekcijos pobūdį. Taip pat buvau perspėtas, kad būtina toliau lankytis gydymui, nes tik pilnas endodontinis gydymas gali užtikrinti, jog infekcija negrįš. Vėlesni vizitai apėmė kanalų valymą, dezinfekavimą, plombavimą ir galutinį danties atstatymą. Gydymas truko kelias savaites, bet rezultatas – visiškai išgydytas dantis ir jokių komplikacijų ateityje. Tai buvo pamoka, kad delsti ir gydytis savarankiškai – ne tik neefektyvu, bet ir rizikinga. Šis atvejis dar kartą patvirtino vieną svarbią tiesą – burnos infekcijos nėra tas pats, kas paprastas peršalimas. Jos gali turėti rimtų pasekmių, jei nėra laiku ir tinkamai gydomos. Tad pajutus pirmuosius simptomus – danties jautrumą, patinimą, skausmą – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją odontologą. Profesionalus įsikišimas leidžia ne tik greitai sumažinti skausmą, bet ir išvengti rimtų komplikacijų, kurių neįmanoma išspręsti jokiais liaudiškais ar namų metodais.